Lina Itagaki, viena talentingiausių ir žinomiausių Lietuvos iliustruotojų ir komiksų kūrėjų, lankėsi viename didžiausių komiksų ir žaidimų festivalyje Italijoje „Lucca Comics & Games“. Festivalis vyko pirmąjį lapkričio savaitgalį, jo tema – „Drugelio efektas“ – priminė apie tai, kad maži pokyčiai gali sukelti didelius pokyčius.
Šis unikalus festivalis, įsikūręs įvairiose miesto erdvėse išsidėsčiusiose palapinėse, yra tikras nuotykis komiksų, žaidimų ir fantastinių personažų mėgėjams. Siauromis seno miesto gatvelėmis lėtai slenkantys spaidermenai, Elzos, Silent Hill pabaisos ir kitokie filmų ir žaidimų herojai ir būtybės suteikė renginiui ypatingo žavesio. Knygų palapinė, pastatyta tiesiog ant miesto aikštės, stebino savo dydžiu – po palapinės stogu tilpo net skulptūra ir gatvės šviestuvai.
Lina Itagaki festivalyje pristatė savo įliustruotą knygą – grafinį romaną vaikams „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (it. „La ragazza con il fucile“), kurią Italijos leidykla „Lavieri edizioni“ išleido būtent šiam festivaliui.
Pirmąją renginio dieną Lina Itagaki dalyvavo diskusijoje, kurioje kartu su iliustruotoju Moon iš Prancūzijos dalijosi savo asmeninėmis istorijomis apie knygų įliustravimą komiksais. Lina sako, kad komiksų kūrimas yra pasišventimo reikalaujantis užsiėmimas, bet prasmingas, nes, kaip patirtis rodo, tokiu formatu sukurtos knygos apie istoriją patraukia vaikus ir sudomina užsienio leidėjus.
Kitas keturias festivalio dienas kasdien po 4,5 valandos Lina leidyklos stende pasirašinėjo knygas skaitytojams. Italijoje, kaip ir Prancūzijoje, populiaru, kad dailininkai į knygas piešia originalius, vienetinius piešinius, o fanai ilgai laukia eilėje, kad tokius „autografus“ gautų. Kadangi Lietuvoje tokios praktikos nėra, nekantriems lietuviams labai greitai ką nors nupiešti įpratusi Lina buvo leidėjo paprašyta piešti lėčiau, nes tai priverčia praeivius sustoti, pasidomėti, pasikalbėti ir galbūt įsigyti knygą būtent dėl tokio piešinio.
„Komiksai, turintys gilias tradicijas tokiose šalyse kaip Italija, Prancūzija, Amerika, Japonija, yra vis dar gan nauja medija Lietuvoje. Užtruks laiko, kol komiksus lietuviai, kaip minėtų šalių skaitytojai, priims kaip gerą, vertingą, savaip unikalią literatūrą ir skaitys nepriklausomai nuo amžiaus. Žodis „komiksas“ asocijuojasi su juokingais paveiksliukais, nerimtomis istorijomis pagal Disnėjaus multikus. Žinoma, yra ir tokių, bet komiksai apima visus žanrus – galima rasti ir linksmų, ir rimtų, ir detektyvinių, ir fantastinių, ir biografinių bei istorinių. Įdomu, kad Lietuvoje kuriami praktiškai tik istoriniai – biografiniai komiksai, labai nedaug yra kitokių. Tai smarkiai prisideda prie komikso įvaizdžio gerinimo ir vertinimo“, – ką tik grįžusi iš festivalio dalinosi žinoma knygų iliustruotoja Lina Itagaki.
Ar buvo koks nors momentas festivalyje, kuris tave ypač nustebino arba įkvėpė? Ką galėtum pasakyti apie italų požiūrį į komiksus ir iliustracijas? Ar matai kultūrinių skirtumų palyginus juos su Lietuvos skaitytojais?
„Tikriausiai labiausiai stebino tai, kad iliustruotas knygas, kurias pas mus 90 procentų atvejų perka tėvai savo vaikams, Italijoje suaugusieji perka sau. Jie tiesiog mėgsta piešinius, iliustracijas. Perkasi paveikslėlių knygas, komiksus, atvirukus ir printus su knygų iliustracijomis. Atrodo, ten visiškai vaikiški piešiniai, robotukai, apsikabinę drambliukai… bet rimti vyrai ima, rodo vienas kitam, sakydami – „žiūrėk, kaip gražu“, ir tai yra wow! Norėčiau, kad ir Lietuvoje daugiau žmonių leistų sau mėgautis gražiais piešiniais. Pas mus labai dažnai net tėvai vaikams, kurie paima iliustruotą knygą, sako: „Tu jau per didelis, imk kur daugiau teksto“. Italijos leidykla „Lavieri edizioni“, išleidusi mūsų knygą itališkai, labai sėkmingai prekiauja knygomis be žodžių, kuriose, pvz., tik robotukų piešiniai. Net ne istorija, o iliustracijų rinkinys. Italai perka, nes gražu. O pas mus į bežodes knygas kol kas žiūrima atsargiai, neaišku, kaip jas „vartoti“. Nors tereikia tiesiog mėgautis. Žiūrėti ir kurti savo istoriją“.
Parengė Rūta Duobaitė