Muzikinės kultūros Lietuvoje laukas tirštas kaip niekad iki šiol. Kasdien vyksta po keliasdešimt renginių įvairiose erdvėse – koncertų salėse, klubuose, loftuose, arenose, netradicinėse erdvėse. Išprusęs klausytojas susivokia kur jam dalyvauti, ko klausyti, o kas galbūt neverta itin brangaus šiuolaikinio žmogaus laiko. Tačiau ne visi žmonės lengvai atsirenka kokybiškus renginius, tad neretai nusivilia ir vėliau juose nebesilanko.
Kas gi formuoja visuomenės muzikinį skonį? Žinoma – mokykla, šeima, aplinka, žiniasklaida, įvairūs portalai, tokie kaip youtube, spotify, soundcloud ir pan. Tačiau to negana, jei aplinkoje nėra muzikinį skonį padedančių formuoti žmonių. Dažniausias ir greičiausias informacinis šaltinis šiuolaikiniam žmogui yra žiniasklaida – televizija, radijas, socialiniai tinklai. O apie ką šiandien rašo mūsų žiniasklaida? Ogi pataikauja vidutiniam sociumo atstovui, kuris vartoja viską, kas nebrangu, blizga ir yra lengvai prieinama. Subtilesnio, kokybiškesnio meno mėgėjai turi kliautis savo galva ar gerą muzikinį skonį turinčių draugių(-ų) patarimais.
Visame pasaulyje išplėtota muzikos kritika. Lietuvoje stipri teatro, šokio ir kino meno kritika, rašomos publikacijos apie scenos menų ir kino reiškinius, tad nesunku susirasti teatro spektaklio ar kino anonsą, ar kritinį straipsnį, atsidaryti feisbuko postą ir šiomis temomis padiskutuoti. Įtrauktis ir dalyvavimas yra būtini muzikos gyvavimo atributai. Tik klausomas, girdimas, aptariamas ir vertinamas menas įgauna tikrąją prasmę.
Lietuvoje situacija kiek liūdnesnė, jei nepasakyti, kad liūdna. Kritinių straipsnių nėra. Geriausiu atveju galima paskaityti trumputį koncerto anonsą ar aptakų straipsniuką po koncerto, kuris greičiausiai liaupsins atlikėjus, nors pasirodymai neretai būna labai vidutiniški. Užtat neišprususi publika ir palydi muzikantus standing ovations, nors tokia padėka atlikėjams visame pasalyje yra tik už išskirtinius pasirodymus.
Juokingiausi kritiniai straipsniai būna, kai kritikas jį parašo net nepasivarginęs apsilankyti koncerte. Iš patikrintų šaltinių: į vieno meno kolektyvo koncertą per nelemtą atsitiktinumą į darbą neatėjo obojininkas. Koncertą transliavo radijas ir muzikantas, puikiai žinodamas partitūrą, laukė obojaus solo pasirodymo. Tačiau jo nebuvo! Neatvykimas į koncertą yra išskirtinai retas dalykas muzikantų gyvenime, bet visko nutinka! Po koncerto recenzijoje, buvo rašoma apie išskirtinį ir puikų obojininko solo.
Muzikos kritikai, kur jūs? Kiekvienas solidesnis koncertas turėtų būti palydimas kritinio straipsnio ir ne vien žarstančio liaupses, bet ir realistiškai vertinančio, mintis pagrindžiančio bei tuo publiką edukuojančio. Žinoma, kad tai nelengva, ypač mažoje šalyje, kur vieni kitus, ypač muzikiniuose sluoksniose, gerai pažįsta, galbūt yra buvę mokiniai. Kritikos kultūros pas mus, deja, nėra. Po gero kritinio straipsnio sukritikuotieji gali mirtinai įsižeisti ir net nebesisveikinti. Tai kainuoja, vienok tiek kritinį mąsymą, tiek muzikinį visuomenės skonį reikia puoselėti ir auginti. Yra pašauktų muzikuoti, turėtų būti pašauktų ir šią svarbią žmogaus veiklą aptarti, išdiskutuoti ir įprasminti.